Urtė Penkauskaitė yra programos „Renkuosi mokyti!” programos alumnė. Pasibaigus dvejų metų programai ji nusprendė pasilikti švietimo srityje ir toliau dirbti su vaikais, tad šiuo metu Vilniaus Petro Vileišio progimnazijoje prancūzų kalbos moko vaikus nuo trečios iki aštuntos klasės.
„Visų pirma, „mokyti kitaip“ man asocijuojasi su drąsa. Drąsa siūlyti alternatyvius mokymosi būdus, originalius sprendimus. Nebijoti išeiti iš pamokos, programos rėmų, turint tikslą padėti kiekvienam vaikui pasiekti mokymosi sėkmę. „Mokyti kitaip“ man reiškia planuoti ugdymo procesą, pirmiausiai, atsižvelgiant į vaiką, o ne programą. Tai, kad vaikas turi tai mokėti, dar negarantuoja, kad jis ims ir viską išmoks. Svarbu būti lanksčiu, reaguoti atsižvelgiant į esamą situaciją. Turėdama dvi to paties amžiaus, to paties kalbinio lygio mokinių grupes, vis tiek negaliu pravesti identiškų pamokų. Kiekvienoje iš klasių esantys mokiniai „diktuoja“ būdus, kaip reiktų pateikti pamokos medžiagą, kokie metodai bus naudojami“, – pasakoja Urtė.
Visą Indrės Ožalinskaitės straipsnį „Mokytoja siūlo: reikia atsisakyti pažymių ir prailginti pamokas“, publikuotą naujienų portale Delfi.lt, skaitykite čia.
Nuotr. © DELFI / Karolina Pansevič
