Laimėjęs Prienų rajono švietimo skyriaus skelbtą konkursą, Stakliškių gimnazijos direktoriaus pareigas nuo lapkričio vidurio eina pirmosios kartos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Vygantas Kornejevas.
Darbas kaimiškoje Stakliškių gimnazijoje susijęs su naujais iššūkiais, kurių V. Kornejevas nesibaimina, savo idėjomis jis pasidalino ir su vietos laikraščio „Gyvenimas“ redakcija.
Pirmąsias dvi darbo savaites direktorius skyrė susipažinimui su gimnazijos bendruomenės nariais, o lapkričio 30 dieną surengė pirmąjį bendrą susirinkimą su pedagogais, kuriame išdėstė gimnazijos siekiamybę – Geros mokyklos koncepciją, ilgalaikę gimnazijos veiklos strategiją ir aptarė pirmuosius žingsnius ją įgyvendinant.
Kornejevas – diplomuotas žurnalistas. Tačiau, baigęs žurnalistikos ir viešųjų ryšių studijas VDU, padirbėjęs reklamos srityje, nutarė savo jėgas išbandyti mokykloje. 2008 metais dalyvavo konkurse pagal programą „Renkuosi mokyti!“ ir tapo Kauno Šv. Mato gimnazijos matematikos ir informacinių technologijų mokytoju. O 2010 m. už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą buvo apdovanotas prestižine tautinės mokyklos kūrėjos Meilės Lukšienės premija. Dirbdamas mokykloje įgijo mokytojo kvalifikaciją. Ėjo privataus licėjaus „Eruditas“ direktoriaus pavaduotojo pareigas. Buvo pakviestas vadovauti mažai Utenos rajono Leliūnų pagrindinei mokyklai.
Paklaustas, ar jau spėjo pažinti kolektyvą, susidaryti nuomonę apie gimnaziją, jos mikroklimatą, identifikuoti stipriąsias puses ir silpnybes, direktorius V. Kornejevas teigė susitikęs ir asmeniškai pabendravęs su visais gimnazijos pedagogais bei darbuotojais, išgirdęs, kaip jie įsivaizduoja gimnazijos ateitį, kokių turi lūkesčių, atėjus naujam vadovui.
– Kaip ir tikėjausi, gimnazijoje laukia daug darbo, iššūkiai kitokie, nei miesto mokykloje. Reikia kūrybiškų išeičių ieškant kai kurių situacijų sprendimo rakto, – pastebėjo naujasis direktorius. Jo tikslas – ne vien išlaikyti tai, kas gimnazijoje jau buvo pasiekta vadovaujant Loretai Šernienei. Vyganto teigimu, pokyčių nebuvimas reikštų trypčiojimą vietoje, net nykimą. „Visuomet reikia siekti daugiau. Į gimnaziją atėjau su Geros mokyklos koncepcija, todėl siūlysiu taikyti jos principus,“ – teigė pašnekovas.
Jo teigimu, gera mokykla yra ta, kurioje mokiniai gerai jaučiasi, trokšta mokytis ir tai daro per patyrimus, o mokytojai pasiruošę jiems padėti – ne dėl atlygio, o todėl, kad jiems patiems įdomu mokyti(s) ir kurti. Gera mokykla – tai ir į ugdymo procesą bei veiklas aktyviai įsitraukę tėvai, tai ir mokymasis netradicinėse aplinkose. Juk, anot V. Kornejevo, mokykla – ne vien patalpos, tai – nepertraukiamas procesas.
– Gera mokykla vienu sakiniu neapibrėžiama, tai ilgalaikė strategija, todėl turime įsivertinti, kurioje vietoje dabar yra gimnazija, kokius žingsnius reikia žengti pirmiausia. Tarkime, kai kurios ugdymo sritys yra sustiprintos, tuomet reikia susitelkti, ieškant naujų ir aktyvių ugdymo metodų. Tai svarbu, kad esami mokiniai galėtų mokytis dar sėkmingiau ir būtų motyvuoti. Norisi labiau pakylėti mokytojus, kad jie neapsiribotų vien pamokomis klasėje, vadovėliais ir rašymu, – pabrėžė V. Kornejevas. – Kita vertus, ir pačioje klasėje galima mokytis aktyviai, jei atrasime kiekvienam mokiniui būdingą mokymosi stilių. Todėl svarbu gerai pažinti mokinį, jo poreikius ir gebėjimus, kad jis kuo daugiau pamokoje dirbtų savarankiškai, kauptų patyrimą. Siūlau keisti iki šiol nusistovėjusį santykį atvirkštine tvarka: man mokytojas padeda, nurodo kelią ir veda, o aš pats esu atsakingas už savo mokymosi rezultatus, už tai, ką padariau. Tuomet mokinys, būdamas 12 klasėje, prieš išeinant iš mokyklos nekaltins mokytojo, kad šis per tuos metus jo nieko neišmokė…
Gimnazijos direktorius kviečia atsisakyti stereotipų, kad yra svarbūs ir ne tokie reikšmingi dalykai. Jeigu reikėtų kurią nors veiklą pristatyti gimnazijos vizitine kortele, direktorius neišskirtų vienos konkrečios. Jo nuomone, vienodai svarbi lietuvių kalba, matematika ir kūno kultūra, nes vaikai ir jų polinkiai skirtingi. Jis pasisako už tai, kad mokykla būtų universali ir ugdytų visapusiškai išprususias asmenybes. Platesnio akiračio, komunikacinių ir organizacinių gebėjimų ugdymui pasitarnauja ir tarptautiniai projektai. Dalyvavimas juose motyvuoja mokinius dar labiau stengtis mokytis.
-Laikausi nuomonės, kad mokytojų ir mokinių motyvacijos turi būti siekiama per susitarimus (nurodymai – kraštutinė priemonė). Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos pastebėjau gimnazijoje – šviesūs mokiniai ir mokytojai, kurie drąsiai rodo iniciatyvą, trokšta pokyčių, nesibaimina permainų. Todėl tikiu, kad bendras darbas eisis sklandžiai, – sakė V. Kornejevas, pasiryžęs palaikyti gimnazijos glaudžius santykius su seniūnija, kitomis miestelio įstaigomis bei bendruomenėmis, juolab kad šie ryšiai gali padėti rasti kalbą su tais tėvais, kurie retai praveria gimnazijos duris, ir įtraukti juos į problemų sprendimą.
Parengta pagal Prienų rajono laikraščio „Gyvenimas“ informaciją
