Kviečiame į pažintį su „Renkuosi mokyti!“ aštuntosios kartos mokytoja Asta Cikanaviče. Astą pakalbino „Šiaulių krašto“ žurnalistė Loreta Klicner.
Šiaulių Salduvės progimnazijos gamtos ir žmogaus pažinimo bei biologijos mokytoja Asta Cikanavičė į mokyklą atėjo prieš pusmetį. Džiaugiasi savo mokiniais ir kolegomis, mažomis sėkmės istorijomis, Ji įsitikinusi, kad tik pinigų prestižui neužtenka – pirmiausia, reikia gerbti save ir pelnyti vaikų pagarbą.
Pildosi vaikystės svajonė
Dirbti mokytoja – tokia buvo Astos Cikanavičės vaikystės svajonė. Ji planavo baigusi ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete studijuoti pedagogiką. Bet planus teko atidėti, kai su būsimu vyru išvyko į Airiją.
Užsienyje prabėgo septyneri metai. Būtent Airijoje Asta pajuto malonumą mokyti: tapusi greitojo maisto restorano personalo mokytoja, ji suprato, koks šis darbas yra šaunus.
„Mokydama įvairių tautybių, skirtingo amžiaus žmones patyriau nemažai iššūkių. Kaip išmokyti saugos taisyklių sunkiai angliškai kalbantį žmogų? Džiaugiausi, kad kolegos mane vertino kaip gerą mokytoją“, – pasakoja Asta.
Jos ir vyro tikslas buvo užsidirbti pinigų namui ir grįžti į Lietuvą. Taip jie ir padarė – grįžo, įsikūrė netoli Kuršėnų, augina tris vaikučius.
Į Salduvės progimnaziją Asta pateko praėjusi programos „Renkuosi mokyti“ atrankas. Jau pusmetį dirba mokykloje, o pavasarį stos į pedagogiką.
Asta palaiko idėją iki 2025 metų mokytojo profesiją padaryti prestižine, tačiau tam reikės labai daug pokyčių.
„Ar užteks 1 000 eurų su mokesčiais? Sunku vertinti, – sako mokytoja. – Aš nelinkusi graudenti dėl atlyginimo, nes atėjau žinodama, kad jis nebus didelis. Labai norėjau mokyti. Gal man lengviau, nes turiu sutuoktinį, kuris rūpinasi šeima, mūsų trimis vaikais.“
Astos nuomone, profesijos prestižui tik pinigų neužtenka – pirmiausia, mokytojai turi patys save gerbti.
„Mokytojo profesiniame kelyje eiti be ugnelės, pašaukimo yra labai sunku. Mokytojui reikia šiek tiek idėjiškumo, – sako mokytoja. – Būtina atnaujinti pedagogikos studijas, nes mokymosi planai, studentų rengimas – labai senoviški. Bendrauju su studentais ir girdžiu, kad jiems dėsto tie patys lektoriai, kurie dėstė jų tėvams, galima atsiversti tėvų užrašus ir rasti tą patį!“
Jos nuomone, stojant į pedagogines studijas, reikėtų įvertinti ir žmogaus charakterio ypatybes, pokalbyje atsiskleistų būsimo mokytojo apsisprendimas – ar jis tikras, ar atsitiktinis, nes kitur negali įstoti?
„Pagal programą „Renkuosi mokyti“ kiekvienas turime savo mentorių, kuriam bet kada gali paverkti ant peties. Jaunam pedagogui reikia, kad kažkas nuramintų, paaiškintų, jog sunku būna visiems, kad aš per tai praeisiu“, – sako Asta ir prisimena pirmąją dieną mokykloje, kai jaudinosi, prakaitavo delnai, o žvelgdama į klasę svarstė: ar aš nesugebėsiu?
„Mūsų darbas yra sunkus psichologiškai. Tu visada turi būti geros nuotaikos, negali per daug demonstruoti jausmų, nes mokiniai neatsakingi, kad tavo namuose kažkas nutiko, ar kad prieš tai buvusioje pamokoje kažkas tave sudirgino.“
Ateityje – mokytojų reitingai
Kaip įsivaizduoja ateities mokytoją?
„Toks, kuris nedejuoja dėl atlyginimo, eina į darbą su noru, nebijo būti atviras sau, kad kažko nepadaro, suklysta, nebijo tobulėti ir klaidas ištaisyti. Ir nebūtinai – tik jaunas, svarbiausia, kad pasitikėtų savimi, – vardija Asta. – Skatinantis mokinių kūrybiškumą, nebijantis nusikalbėti. Jam svarbu ne tik išdėstyti programą, bet ir išmokyti mokinius gyventi, mokytis, bendrauti. Ir – rodyti pavyzdį, mokytis iš mokinių.“
Ji prisiminė girdėtas prognozes Jungtinėse Amerikos Valstijose apie tai, kad mokiniai ateityje patys rinksis mokytojus pagal jų reitingus, o pamokos vyks vaizdo formatu – mokinys rinksis, kurią pamoką žiūrėti internete.
Mokytoja juokiasi, paklausta apie savo reitingus. Iš mokinių, ypač iš savo auklėtinių penktokų, ji sulaukia šiltų reakcijų, sveikinimų su gimtadieniu ar Valentino diena. Jauna mokytoja atrodo tarsi švytinti idealistė.
„Ir mokiniai, ir mokytojai nori rezultato, bet kaip jį pasiekti – tavo pasirinkimas: ar giri mokinį už dešimtuką, ar bari už trejetą, o gal sakai, kaip smagu, kad šį kartą gavai ketvertą, nes aną kartą gavai trejetą. Tai turi įtakos mokinių požiūriui į norą mokytis, į tikėjimą savimi. Dar niekam nepakenkė paglostymas.“
Tokio „paglostymo“, jos nuomone, reikia ir jauniems pedagogams, kurie ateina su polėkiu kažką keisti, o kolektyve sutinka mokytojų, kurie nori ramiai ir saugiai sulaukti pensijos.
„Man labai pasisekė, nes aš šioje mokykloje to nepajaučiau“, – šypsosi mokytoja.
Giedriaus Baranausko nuotr./ „Šiaulių kraštas“
Visą straipsnį skaitykite čia
Skirkite 2 proc. GPM „Renkuosi mokyti!“ ir prisidėkite prie mūsų misijos – mokymosi sėkmės ir džiaugsmo kiekvienam vaikui! >>Paremti
