fbpx

Mokytoja Asta: ateitis vaikšto mokykloje

Mokytoja Asta: ateitis vaikšto mokykloje

Kviečiame į pažintį su „Renkuosi mokyti!“ aštuntosios kartos mokytoja Asta Cikanaviče. Astą pakalbino „Šiaulių krašto“ žurnalistė Loreta Klicner.

Šiau­lių Sal­du­vės pro­gim­na­zi­jos gam­tos ir žmo­gaus pa­ži­ni­mo bei bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ja As­ta Ci­ka­na­vi­čė į mo­kyk­lą atė­jo prieš pus­me­tį. Džiau­gia­si sa­vo mo­ki­niais ir ko­le­go­mis, ma­žo­mis sėk­mės is­to­ri­jo­mis, Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad tik pi­ni­gų pres­ti­žui neuž­ten­ka – pir­miau­sia, rei­kia gerb­ti sa­ve ir pel­ny­ti vai­kų pa­gar­bą.

Pil­do­si vai­kys­tės sva­jo­nė

Dirb­ti mo­ky­to­ja – to­kia bu­vo As­tos Ci­ka­na­vi­čės vai­kys­tės sva­jo­nė. Ji pla­na­vo bai­gu­si eko­lo­gi­jos ir ap­lin­ko­ty­ros stu­di­jas Šiau­lių uni­ver­si­te­te stu­di­juo­ti pe­da­go­gi­ką. Bet pla­nus te­ko ati­dė­ti, kai su bū­si­mu vy­ru iš­vy­ko į Ai­ri­ją.

Už­sie­ny­je pra­bė­go sep­ty­ne­ri me­tai. Bū­tent Ai­ri­jo­je As­ta pa­ju­to ma­lo­nu­mą mo­ky­ti: ta­pu­si grei­to­jo mais­to res­to­ra­no per­so­na­lo mo­ky­to­ja, ji su­pra­to, koks šis dar­bas yra šau­nus.

„Mo­kydama įvai­rių tau­ty­bių, skir­tin­go am­žiaus žmo­nes pa­ty­riau ne­ma­žai iš­šū­kių. Kaip iš­mo­ky­ti sau­gos tai­syk­lių sun­kiai ang­liš­kai kal­ban­tį žmo­gų? Džiau­giau­si, kad ko­le­gos ma­ne ver­ti­no kaip ge­rą mo­ky­to­ją“, – pa­sa­ko­ja As­ta.

Jos ir vy­ro tiks­las bu­vo už­si­dirb­ti pi­ni­gų na­mui ir grįž­ti į Lie­tu­vą. Taip jie ir pa­da­rė – grį­žo, įsi­kū­rė ne­to­li Kur­šė­nų, au­gi­na tris vai­ku­čius.

Į Sal­du­vės pro­gim­na­zi­ją As­ta pa­te­ko praė­ju­si pro­gra­mos „Ren­kuo­si mo­ky­ti“ at­ran­kas. Jau pus­me­tį dir­ba mo­kyk­lo­je, o pa­va­sa­rį stos į pe­da­go­gi­ką.

As­ta pa­lai­ko idė­ją iki 2025 me­tų mo­ky­to­jo pro­fe­si­ją pa­da­ry­ti pres­ti­ži­ne, ta­čiau tam rei­kės la­bai daug po­ky­čių.

„Ar už­teks 1 000 eu­rų su mo­kes­čiais? Sun­ku ver­tin­ti, – sa­ko mo­ky­to­ja. – Aš ne­lin­ku­si grau­den­ti dėl at­ly­gi­ni­mo, nes atė­jau ži­no­da­ma, kad jis ne­bus di­de­lis. La­bai no­rė­jau mo­ky­ti. Gal man leng­viau, nes tu­riu su­tuok­ti­nį, ku­ris rū­pi­na­si šei­ma, mū­sų tri­mis vai­kais.“

As­tos nuo­mo­ne, pro­fe­si­jos pres­ti­žui tik pi­ni­gų neuž­ten­ka – pir­miau­sia, mo­ky­to­jai tu­ri pa­tys sa­ve gerb­ti.

„Mo­ky­to­jo pro­fe­si­nia­me ke­ly­je ei­ti be ug­ne­lės, pa­šau­ki­mo yra la­bai sun­ku. Mo­ky­to­jui rei­kia šiek tiek idė­jiš­ku­mo, – sa­ko mo­ky­to­ja. – Bū­ti­na at­nau­jin­ti pe­da­go­gi­kos stu­di­jas, nes mo­ky­mo­si pla­nai, stu­den­tų ren­gi­mas – la­bai se­no­viš­ki. Bend­rau­ju su stu­den­tais ir gir­džiu, kad jiems dės­to tie pa­tys lek­to­riai, ku­rie dės­tė jų tė­vams, ga­li­ma at­si­vers­ti tė­vų už­ra­šus ir ras­ti tą pa­tį!“

Jos nuo­mo­ne, sto­jant į pe­da­go­gi­nes stu­di­jas, rei­kė­tų įver­tin­ti ir žmo­gaus cha­rak­te­rio ypa­ty­bes, po­kal­by­je at­si­skleis­tų bū­si­mo mo­ky­to­jo ap­si­spren­di­mas – ar jis tik­ras, ar at­si­tik­ti­nis, nes ki­tur ne­ga­li įsto­ti?

„Pa­gal pro­gra­mą „Ren­kuo­si mo­ky­ti“ kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vo men­to­rių, ku­riam bet ka­da ga­li pa­verk­ti ant pe­ties. Jau­nam pe­da­go­gui rei­kia, kad kaž­kas nu­ra­min­tų, paaiš­kin­tų, jog sun­ku bū­na vi­siems, kad aš per tai praei­siu“, – sa­ko As­ta ir pri­si­me­na pir­mą­ją die­ną mo­kyk­lo­je, kai jau­di­no­si, pra­kai­ta­vo del­nai, o žvelg­da­ma į kla­sę svars­tė: ar aš ne­su­ge­bė­siu?

„Mū­sų dar­bas yra sun­kus psi­cho­lo­giš­kai. Tu vi­sa­da tu­ri bū­ti ge­ros nuo­tai­kos, ne­ga­li per daug de­monst­ruo­ti jaus­mų, nes mo­ki­niai neat­sa­kin­gi, kad ta­vo na­muo­se kaž­kas nu­ti­ko, ar kad prieš tai bu­vu­sio­je pa­mo­ko­je kaž­kas ta­ve su­dir­gi­no.“

Ateityje – mokytojų reitingai

Kaip įsi­vaiz­duo­ja atei­ties mo­ky­to­ją?

„Toks, ku­ris ne­de­juo­ja dėl at­ly­gi­ni­mo, ei­na į dar­bą su no­ru, ne­bi­jo bū­ti at­vi­ras sau, kad kaž­ko ne­pa­da­ro, su­klys­ta, ne­bi­jo to­bu­lė­ti ir klai­das iš­tai­sy­ti. Ir ne­bū­ti­nai – tik jau­nas, svar­biau­sia, kad pa­si­ti­kė­tų sa­vi­mi, – var­di­ja As­ta. – Ska­ti­nan­tis mo­ki­nių kū­ry­biš­ku­mą, ne­bi­jan­tis nu­si­kal­bė­ti. Jam svar­bu ne tik iš­dės­ty­ti pro­gra­mą, bet ir iš­mo­ky­ti mo­ki­nius gy­ven­ti, mo­ky­tis, bend­rau­ti. Ir – ro­dy­ti pa­vyz­dį, mo­ky­tis iš mo­ki­nių.“

Ji pri­si­mi­nė gir­dė­tas pro­gno­zes Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se apie tai, kad mo­ki­niai atei­ty­je pa­tys rink­sis mo­ky­to­jus pa­gal jų rei­tin­gus, o pa­mo­kos vyks vaiz­do for­ma­tu – mo­ki­nys rink­sis, ku­rią pa­mo­ką žiū­rė­ti in­ter­ne­te.

Mo­ky­to­ja juo­kia­si, pa­klaus­ta apie sa­vo rei­tin­gus. Iš mo­ki­nių, ypač iš sa­vo auk­lė­ti­nių penk­to­kų, ji su­lau­kia šil­tų reak­ci­jų, svei­ki­ni­mų su gim­ta­die­niu ar Va­len­ti­no die­na. Jau­na mo­ky­to­ja at­ro­do tar­si švy­tin­ti idea­lis­tė.

„Ir mo­ki­niai, ir mo­ky­to­jai no­ri re­zul­ta­to, bet kaip jį pa­siek­ti – ta­vo pa­si­rin­ki­mas: ar gi­ri mo­ki­nį už de­šim­tu­ką, ar ba­ri už tre­je­tą, o gal sa­kai, kaip sma­gu, kad šį kar­tą ga­vai ket­ver­tą, nes aną kar­tą ga­vai tre­je­tą. Tai tu­ri įta­kos mo­ki­nių po­žiū­riui į no­rą mo­ky­tis, į ti­kė­ji­mą sa­vi­mi. Dar nie­kam ne­pa­ken­kė pa­glos­ty­mas.“

To­kio „pa­glos­ty­mo“, jos nuo­mo­ne, rei­kia ir jau­niems pe­da­go­gams, ku­rie atei­na su po­lė­kiu kaž­ką keis­ti, o ko­lek­ty­ve su­tin­ka mo­ky­to­jų, ku­rie no­ri ra­miai ir sau­giai su­lauk­ti pen­si­jos.

„Man la­bai pa­si­se­kė, nes aš šio­je mo­kyk­lo­je to ne­pa­jau­čiau“, – šyp­so­si mo­ky­to­ja.

Giedriaus Baranausko nuotr./ „Šiaulių kraštas“

Visą straipsnį skaitykite čia

Skirkite 2 proc. GPM  „Renkuosi mokyti!“ ir prisidėkite prie mūsų misijos – mokymosi sėkmės ir džiaugsmo kiekvienam vaikui!  >>Paremti

Programą įgyvendina

Pagrindinis partneris

Priklausome tarptautiniam tinklui

Draugai ir rėmėjai

+
Slapukų nustatymai
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.