Mokykloje dirbai trejus metus. Kokios patirtys iš mokyklos gyvenimo tau yra pačios įsimintiniausios?
Visos įsimintiniausios patirtys susijusios su ryšiu su mokiniais. Tiesa, viena netiesiogiai. Pastaroji yra apie tai, kad aš vadovaudavausi tuo, kad pirmiau ryšys, o tik paskui mokymosi rezultatas, kuo viena klasės, kuriai dėsčiau, vadovė buvo nepatenkinta ir kartą man tą nepasitenkinimą išreiškė, o neužilgo pasirodė straipsnis apie atliktą tyrimą, kurio žinutė buvo „pirmiau ryšys, paskui rezultatas“, buvo nuostabus jausmas viduje!
Nusprendei grįžti į Akmenės rajoną ir šiuo metu dirbi savivaldybėje Jaunimo reikalų koordinatore. Pasidalink, kokios naujos patirtys Tave pasitiko šiame darbe?
Na, pirmoji džiuginanti patirtis, kad grįžus iš darbo nebereikia ir vėl dirbti (ruoštis pamokoms). 🙂 Pastarasis dalykas, su dideliais lūkesčiais sau, man buvo tikras iššūkis. Bandau sugalvoti, kokios tikrai naujos patirtys mane pasitiko, bet, iš tiesų, randu daugiau panašumų. Kaip ir dirbdama mokykloje, taip ir dabar dirbu su labai daug skirtingų temų ir užduočių, esu gana laisva planuoti tas savo užduotis, galiu daryti pokytį – tik mokykloje tas pokytis galbūt įvykdavo viename žmoguje, kas būdavo didžiausias pasiekimas, o dabar, deja, taip asmeniškai jaunus žmones pasiekiu rečiau, bet kuriami pokyčiai gali daryti įtaką, pavyzdžiui, visos jaunimo organizacijos veiklai. Na, gal dar nauja patirtis, kad mano kolegos dabar yra didžiausią įtaką mano kraštui savo sprendimais darantys žmonės – savivaldybės vadovai, skyrių vedėjai, atskirų sričių specialistai. Smagu pažinti iš vidaus, kaip veikia šitas „aparatas“.
Glaudžiai bendradarbiauji su jaunimu ir su jais dirbančiomis organizacijomis. Kokius poreikius, nuomones apie organizuojamas veiklas girdi iš mokinių?
Kaip tik neseniai kartu su savivaldybės jaunimo reikalų taryba inicijavome jaunimo situacijos tyrimą, kuriuo ir siekiame išsiaiškinti, kuo Akmenės rajono jaunimas džiaugiasi, kokias mato problemas, kokios temos jiems rūpi ir panašiai. Nors duomenys dabar analizuojami specialistų, tačiau, kiek pati jau susipažinau su rezultatais, tai jaunimui iš tikrųjų nereikia kažko „wow“, labai daug jaunuolių prie poreikių pasirinko tokius dalykus kaip „norėčiau turėti vietą, kur galėčiau su draugais atsigerti arbatos“. Džiugu, kad rajone mes tokių vietų turime – veikia du atvirieji jaunimo centrai, viena atviroji jaunimo erdvė, tai reiktų stiprinti šias vietas, kad dar daugiau jaunimo jas rinktųsi ir, žinoma, didinti tokių vietų skaičių. Taip pat smagu, kad pas mus veikia tikrai nemažai jaunimo organizacijų, kurios ir atliepia daugelį poreikių, tai ir kino vakarus, ir diskotekas organizuoja. Žinoma, tokių ir panašių laisvalaikio praleidimo renginių galėtų būti daugiau, ką rodo tyrimo rezultatai.
Viešojoje erdvėje neretai kalbama, jog šiandien moksleivius labai sunku sudominti, jog jie „neišlenda“ iš socialinių tinklų ir kompiuterinių žaidimų. Ar dirbdama su jaunimu pastebi tokias tendencijas? Ar, vis tik, jaučiamas poreikis veiklų ir saviraiškos įvairovei?
Kad šiandieninį jaunimą sunkiau sudominti – taip. Bet, manau, kad čia ne jame problema, o tiesiog mūsų bendrai besikeičianti visuomenė ir aplinka – mes visi dabar turime tiek daug alternatyvų savo veikloms (iš kurių viena tiesiog naršymas socialiniuose tinkluose), kad bet kam, norint mus pasiekti, reikia rimtai paplušėti, o milžiniški informacijos srautai tiesiog programuoja, kad vis tiek kažką praleisime, nes tiesiog yra labai sunku viską priimti. Apskritai apie jaunimo poreikius kalbėti sudėtinga, nes visi jaunuoliai ir jaunuolės yra skirtingi, o dar, kai pagalvoji, kad mums rūpi visų nuo 14 m. iki 29 m. poreikiai, tai tada išvis susimąstai, ar tikrai galima bendrai kalbant vartoti tiesiog vieną žodį „jaunimas“. Galiu sakyti, kad šiandien tikrai yra tų, kurie tik žaidžia kompiuterinius žaidimus ir tikrai yra tų, kurie jaučia poreikį veiklų ir saviraiškos įvairovei. Ir visada bus ir tokių, ir tokių, ir čia viskas puiku. Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad jaunimo reikalų koordinatoriai šiaip tiesiogiai su jaunimu nedirba, tą daro jaunimo darbuotojai, jaunimo organizacijų lyderiai ir savanoriai, todėl savo darbo aplinkoje dažniau susitinku su tais jaunais žmonėmis, kurie nori dalyvauti, turi idėjų, ieško saviraiškos galimybių, todėl yra matomi, ateina į įvairius renginius, patys vadovauja jaunimo organizacijoms, savanoriauja. Todėl aš visada jausiu, kad yra aktyvaus jaunimo. Tik jau klausimas, kiek tokių jaunuolių yra.
Kokių pokyčių norėtum pasiekti dirbdama šioje srityje?
Šiose pareigose dirbu dar tik pusę metų, todėl vis dar daugiau bandau pažinti, negu strateguoti, bet šiokios tokios vizijos jau formuojasi. Pirmiausia, noriu pasiekti, kad Akmenės rajono jaunimas jaustųsi gerai čia gyvendamas. Ką dėl to galiu padaryti? Stengtis sukurti galimybes kuo įvairesnių poreikių patenkinimui ir užtikrinti, kad jaunimas žinotų apie tas esančias galimybes. Antra, esu įsitikinusi, kad priklausymas bet kokiai jaunimo organizacijai, neformaliai jaunimo grupei padeda jaunuoliams ir jaunuolėms integruotis į visuomenę, tapti pilietiškais asmenimis ir dar daug kitų pliusų, apie ką kalba ir įvairūs tyrimai, todėl vienas iš mano tikslų yra didesnis jaunimo įsitraukimas į jaunimo organizacijas, neformalias jaunimo grupes. Ir trečia, dabar nuskambėsiu labai „savivaldybiškai“, bet matau, kad tikrai reikės stengtis, kad savivaldybėje didėtų finansavimas jaunimo reikalams – nuo didesnės sumos jaunimo iniciatyvai įgyvendinti, iki jaunimo darbuotojo etato išlaikymo ar panašiai.
Rūta, ačiū už pasidalinimą ir tai ką darai!
