Nerijus Medeišis, Šiaulių r. Kuršėnų Stasio Anglickio mokyklos biologijos mokytojas, arba, kaip pats prisistato, „rytų aukštaitis, mokantis žemaičių vaikus“, yra ketvirtosios programos kartos atstovas. „2012 metų pradžioje pamačiau kvietimą tapti „Renkuosi mokyti!” mokytoju. Kodėl gi ne? Užpildžiau anketą– patekau į vieną atranką, kitą, trečią… Kol galiausiai iš 450 norinčiųjų buvau vienas iš 20 laimingųjų. Po intensyvių vasaros mokymų gavau pasiūlymą dvejus metus dirbti biologijos mokytoju Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijoje. Sutikau, ir nebuvo dienos, kad būčiau gailėjęsis savo sprendimo. Labai patiko su mokiniais bendrauti ir diskutuoti įvairiomis temomis per pertraukas ir po pamokų, kalbėjomės ne tik apie biologiją, bet ir apie jiems aktualius, įdomius klausimus: kada reikia kurti šeimą? Kodėl reikia eiti balsuoti? Kam skirtas laisvadienis per Vasario 16-ąją? Ką jaunas žmogus turi daryti Kovo 11-ąją?“
Iš klasės – į gamtą
Jo biologijos pamokos išsiskiria dar ir tuo, kad labai glaudžiai susietos tiesiog su kasdienybe, su buitimi, su tuo, kas yra arčiausiai pačių mokinių gyvenimo. Integruotas praktines pamokas jis organizuoja kad ir kukurūzų labirinte, pelkėje ar kviečių laukuose, ar grūdų sandėlyje, ar Šiaulių kraujo centre… O apie žalingų įpročių įtaką žmogaus vaisiaus vystymuisi jo auklėtiniai sužinojo Šiaulių respublikinės ligoninės Patologinės anatomijos skyriaus muziejuje.
„Sėkmingiausios pamokos vyksta išvykose ir gamtoje, – įsitikinęs mokytojas Nerijus. – Sodinam mišką, keliam inkilus miško paukščiams, aplankėm kelis pažintinius miško takus, susitikom su Kraujo centro darbuotojais, nes pats buvau kraujo donoru. O viena įsimintiniausių pamokų klasėje buvo ši: su devintokais kalbėjomės apie cukrinį diabetą. Kadangi viena mokinė serga I tipo cukriniu diabetu, aš jos pasiteiravau, ar nenorėtų pasidalinti savo ligos istorija? Ji sutiko. Sutarėm, kad pakaks dešimties minučių. Kitą pamoką visa klasė klausėsi nuščiuvusi. 40 minučių. Buvo įdomu, naudinga, jie sužinojo, ką reikėtų klasiokams daryti, tarkim, jei ji staiga nualptų“.
Buvusi mokinė Orinta, dabar studijuojanti mediciną, prisimena: „Kai mokėmės apie virškinimą ir kvėpavimą, pedagogas Medeišis mums į pamoką atnešė kiaulės organų, kad ne tik teoriškai, bet ir praktiškai susipažintume su temomis. Labai džiaugiausi, galėdama viską apžiūrėti ir apčiupinėti, likau patenkinta ir kupina įspūdžių“.
Burti bendruomenę
Gimnazijos mokytojai Nerijui iki šiol jaučiasi dėkingi ir už naują įvestą tradiciją – visiems mokytojams per ilgąją pertrauką susiburti mokytojų kambaryje prie puodelio kavos. Jo buvusiems kolegoms iki šiol atsimena, kaip mokyklos aplinką jis papuošė paties išaugintomis gėlėmis. Kaip čia taip nutiko, kad toks užsiėmęs jaunas mokytojas dar ir gėles augina? „Kartu su mokiniais pasėjom nasturtes, atlikom laboratorinius darbus: stebėjom jų judėjimą, kaip atsisuka į šviesą ir pan. Po to jos pradėjo labai vešėt ir lipt iš vazonėlių. Kelios net žydėt pradėjo. Balandžio mėnesį matydavau šalia mokyklos du tuščius lauko vazonus, atsiklausiau direktoriaus ir kartu su mokiniais pasodinau greičiau nei mokyklos aplinkos prižiūrėtojos. Kaip jos žydėjo visą vasarą!“ – prisimena mokytojas.
N. Medeišis domisi ne tik savo sritimi. Jis dalyvavo projekte „Samsung mokykla ateičiai“ ir organizavo mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijos plėtojimo renginius, praktine patirtimi dalijosi su Šiaulių rajono mokytojais, skaitė pranešimus apie kompiuterinių programų panaudojimą gamtamoksliniame ugdyme. Vedė atviras pamokas ne tik šiauliškiams, bet ir Kaliningrado pedagoginio instituto studentams.
Mokiniams, tėvams organizuoja išvykas į Seimą, muziejus, draustinius, yra surengęs išvyką į savo gimtuosius kraštus, į Aukštaitijos nacionalinį parką. N. Medeišis dar yra mokinių tarybos veiklos koordinatorius, mokinių diskotekų organizatorius.
Pats kadaise buvęs „Dainų dainelės“, universiteto dainų ir šokių ansamblio dalyvis, ir savo mokinius uždegė dainoms ir tautiniams šokiams. Dvejus metus vadovauja klasei, kurios beveik visi mokiniai šoka tautinius šokius. Savo ugdytinius vasarą lydėjo į Lietuvos moksleivių dainų šventę.
Mokinių įvertinimas – svarbiausia
Tokiam mokytojo atsidavimui mokiniai likti abejingi tiesiog negali.
„2012 metais atėjau į gimnaziją. Ir, tiesą pasakius, prieš tai nemėgau biologijos pamokų. Sunkus mokslas visai… Tačiau mokytojo N. Medeišio pamokos turinio pateikimo būdas skyrėsi, o tai tikriausiai ir sužavėjo. Dėl to turėjau maksimalų įvertinimą ir dabar kartkartėmis vis dar draugams pasigiriu. Mokytojas visada informaciją pateikdavo mums suprantama kalba. Jei ko nesuprasdavome, – mokytojas visada paaiškindavo. Ir net po pamokų galėdavai ateiti. Tai motyvavo mokytis. Be to, mokytojas akylai stebėdavo, tad mokiniai nusirašyti šansų visai neturėjo. Tačiau gavęs blogą pažymį, visada turėjai progą pasitaisyti. Be to, mokytojas naudojo pliusų sistemą, kuri motyvuodavo daryti namų darbus ir atsakingai atlikti pamokos užduotis. Būtent per mokytojo pamokas pamilau biologiją“. Austėja, VGTU studentė.
„Sužinojusi, kad mane mokys naujas pedagogas, ir džiaugiausi, ir truputį nerimavau. … baugino tai, kad gal naujam pedagogui pritrūks žinių mane puikiai paruošti valstybiniam biologijos egzaminui. Laiko buvo nedaug. Tačiau su mokytoju Medeišiu nebuvo sunku. Jis labai atsakingai žiūrėjo į savo darbą. Kiekviena pamoka atrodydavo vis kitokia, kaskart ji darydavosi įdomesnė, laukdavau, kokių naujovių dar papasakos mokytojas. Atėjus egzaminų dienai mokytojas mus visus po egzamino kvietėsi ateiti į kabinetą atsigerti arbatos, papasakoti, kaip sekėsi, pasiaiškinti uždavinius, numalšinti jaudulį ir tiesiog truputį atsipalaiduoti.
Iš mokytojo niekada netrūkdavo nuoširdumo ir šilto žodžio, Dabar, tik jo pagalba ir abiejų pastangomis galiu džiaugtis studijuodama valstybės finansuojamoje vietoje, medicinos srityje, ir čia toliau rodydama puikius rezultatus“. Buvusi mokinė Orinta.
Parengta pagal ŠMM informaciją
