Jei savo ligšiolines patirtis bandyčiau sutalpinti į piešinį, tai „Renkuosi mokyti!” nutapyčiau kaip duris, numargintas įvairiausių spalvų. Durys, aišku todėl, kad už jų kažkas slepiasi: kiti žmonės, patirtys, o kartais ir tu pats. Kartais atrodo, jog tas duris pravėrei daug mažesnis, o pasibuvęs RM‘o paslapčių kambaryje kažkaip nejučia ūgtelėjai.



