Olga Mazniova 2020 metų pavasarį tapo „Renkuosi mokyti!“ 11-osios kartos dalyve. Pirmuosius mokslo metus su programa ji dirbo dailės mokytoja Visagino Gerosios vilties progimnazijoje. Mokytojos darbo jai teko paragauti dar ir šiek tiek anksčiau dirbant profesinio mokymo centre vizualinės reklamos gamintojo profesijos mokytoja. Matydama ir suprasdama Visagino krašto švietimo įstaigose kylančius iššūkius, jau „Renkuosi mokyti!“ programos atrankoje Olga užsiminė apie savo norą vieną dieną tapti mokyklos vadove, tačiau tuo metu tai atrodė tolima svajonė. O šiandien kartu su Olga galime pasidžiaugti ir pasveikinti su naujomis vadovės pareigomis Visagino lopšelyje-darželyje „Auksinis gaidelis“ (Pedagogikos centre). Kviečiame trumpai pažinčiai su Olga ir jos kelione švietime.
Pradėkime nuo mokytojo profesijos – kaip ji atsirado tavo kelyje?
Pati būdama mokinė visada sakydavau draugams: „niekada nebūsiu mokytoja ir blondine“. Bet juk žinome, koks tas mūsų gyvenimas pokštininkas. O, iš tikrųjų, į mokytojavimo kelią pasukau, kai išbandžiusi savo verslą 2009-2011 m. (leidau miesto laikraščius „Afiša“, „Prie kavos“), supratau, kad auginti mažus vaikus ir kurti verslą man labai sunkiai suderinami dalykai. Ieškojau pastovesnio pajamų šaltinio ir galimybės dirbti ribotą darbo laiką. Tai tapau mokytoja iš poreikio – štai taip pragmatiškai.
Mokytoja dirbai dar iki „Renkuosi mokyti!“. Kodėl nusprendei prisijungti prie programos?
Kartą pamačiusi reklamą, užėjau pasižiūrėti, kas tai į renkuosimokyti.lt ir „Youtube“ kanalą ir likau sužavėta. Pamačiau žmones ir perskaičiau vertybes, kurios man buvo tokios brangios ir artimos. Kad nepaisant to, kad atidirbau jau kelis metus profesiniame centre, ryžausi dalyvauti programos „Renkuosi mokyti!“ atrankoje. Gal esu šiek tiek idealistė ir pasamonėje ieškojau bendruomenės, kuriai būtų svarbus kiekvienas vaikas, o ne biurokratiniai ir procesiniai dalykai – kaip išeiti programą, išlaikyti egzaminą, pateikti ataskaitas ir drausminti mokinius. Na, gal žiauriai skamba, bet prieš akis stovėjo Gojos paveikslas „Saturnas, ryjantis savo vaiką“. Nes dažnai dirbant mokytoja, mane aplankydavo kažkokio beviltiškumo jausmas, kad sistema „suvalgo“ vaikus. Todėl norėjau prisijungti prie „Renkuosi mokyti!“ su viltimi, kad yra Lietuvos švietime prošvaistė.
Prabėgo pirmieji metai su „Renkuosi mokyti!“ – kokie įspūdžiai? Ar kažkuo šie metai skyrėsi nuo metų dirbant mokytoja savarankiškai? Jei taip, tai kuo?
Metai puikūs, nepaisant pandemijos ir online režimo visą dieną. Su kiekvienais programos organizuojamais mokymais vis labiau atsipalaiduoju, kad esu ten, kur turėjau būti ir džiaugiuosi dėl kiekvieno pradedančiojo dirbti mokytoju kartu su „Renkuosi mokyti!“. Didelis komandos palaikymas, konsultanto pagalba ir tikslingų mokymų turinys padeda man stiprinti savo silpnąsias ir efektyviai naudoti stipriąsias savybes mokytojo darbe.
Iš kur atsirado noras tapti švietimo įstaigos vadove?
Iš poreikio vėl gi. Mieste jau kelis metus, įsigaliojus vadovų rotacijai, vyksta konkursai net po kelis kartus. Matosi tam tikrų švietimo įstaigų stagnacija arba plaukimas pasroviui. Kadangi mano pačios vaikai yra paaugliai ir aš iš vidaus žinau mokyklų gyvenimus, pajaučiau norą prisidėti prie galimų švietimo įstaigų pokyčių Visagino mieste. Kandidatuodama į programą net atrankos metu buvau paminėjusi tokias mano įžvalgas ir lūkesčius, bet prieš metus tai atrodė šiek tiek nerealu, nes manęs laukė NŠA organizuojamas vadovų kompetencijų vertinimas. Pasiruošti jam man labai padėjo ir „Renkuosi mokyti!“, ir NŠA organizuojami mokymai būsimiems vadovams ir mano gyvenimiška patirtis bei atvirumas naujovėms.
Koks pirmas darbas, kurį norėtum padaryti kaip lopšelio-darželio vadovė?
Pirmiausia, svajoju susipažinti su kiekvienu bendruomenės nariu, pradedant nuo pedagogų, darbuotojų ir baigiant tėvų bei vaikų bendruomene. Tikrai noriu išgirsti jų lūkesčius ir remiantis tuo susidaryti savo vadovavimo užduotis ir planus.
Kokia, tavo manymu, svarbiausia vadovo misija?
Būtų gerai, kad paklaustumėt manęs to po metų :). Kol kas man atrodo, kad švietimo įstaigos vadovo misija – tai įsiklausyti į bendruomenę, ieškoti būdų atliepti jų poreikiams ir vykdyti įstaigos veiklą, kuri orientuotą į vaiką.
Kaip manai, kokias vertybes vadovui svarbiausia turėti?
Mokyklos vadovui svarbiausia turėti stiprų vertybinį pagrindą, nes jo darbas ne tik būti geru administratoriumi, bet tapti lyderiu ir strategu. Norėčiau būti vadove kuriančia mokyklą, kurioje kiekvienas vaikas jaučiasi vertinamas, o pedagogai gerbiami.
