Dalinamės Tomo Vaitkūno, Meilės Lukšienės premijos laureato ir „Renkuosi mokyti!“ alumno kalba:
„Švietimui reikia laiko. Laiko tapti mokytoju, laiko, kurį būtų galima skirti mokiniui, laiko apmąstyti pamoką ir mokslo metus, laiko apmąstyti tai, kas yra nuveikta. Čia švietimas įgauna sudėtingumą: laikas ribotas, bet jo turi užtekti. Dar svarbiau yra būti tinkamu laiku, nes uždelstas, nepamatytas vaikas gali būti prarastas ugdymo prasme, o tada jau jam kaip žmogui reikės susikurti papildomo laiko. Šioje vietoje daugybė balsų debatuoja: mokykla – neišmokė, tėvai – neprižiūrėjo, bet šis ginčas jau po laiko. O kaip sukurti laiko jauniems mokytojams, kurie neturi mecenato, bet dega savo noru būti švietimo dalimi? Kaip užtikrinti, kad įsikvėpęs žmogus nenudustų, nepailstų per anksti, nes antraip jau bus po laiko?
Meilė Lukšienė nepritartų tokiai Darvinizmo dėsniais paremtai strategijai, kad išgyvena tik stipriausi, ar kad už vieną muštą – dešimt nemuštų. Ji sakytų, kad reikia žiūrėti į kiekvieną esantį, kad jam padėti. Todėl turime reaguoti laiku, o jei įmanoma – to laiko ir padauginti.
Džiaugiuosi būdamas šioje Edukacinės komisijos salėje, kuri jungia XVIII a. pabaigą, kai buvo suvokta švietimo reikšmė, bet užteko laiko tik vienai kartai išugdyti – tai buvo karta, gynusi Lietuvą nuo maskolių 1792 m. kare ir Tado Kosciuškos sukilimo metu. Po to laikai buvo tamsūs: uždarytas Vilniaus universitetas, spaudos draudimo metai ir daraktorių mokykla. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, Vasario 16-osios Lietuvos
mokytojai išugdė Meilės Lukšienės, Vytauto Kavolio, Vytauto Landsbergio kartą. Ši karta buvo užgriūta istorijos, ugnyje grūdinama milžiniško sovietinės mašinos spaudimo, ir vis dėlto sugebėjo kurti. Rado laiko sukurti Tautinės mokyklos koncepciją, ant kurios pamato augome mes, šiandienos mokytojai.
Meilės Lukšienės premija yra garbingas apdovanojimas, bet man tai yra apie atsakomybę – atsakomybę sukurti laiko jaunam žmogui tapti tuo, apie ką šiandien mes dar negalime įsivaizduoti.“
2025 m. spalio 3 d. „Renkuosi mokyti!“ alumnas Tomas Vaitkūnas apdovanotas daktarės Meilės Lukšienės premija, skiriama jauniems mokytojams, skleidžiantiems demokratijos, bendruomeniškumo, pilietiškumo,
humanizmo ir kūrybiškumo idėjas. Kasmet šios premijos laureatu tampa tik vienas pedagogas.
Tomas Vaitkūnas 2017 m. tapo programos „Renkuosi mokyti!“ dalyviu, mokytojo darbą pradėjo Šilalės Simono Gaudiešiaus gimnazijoje. Šiuo metu dirba Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoju.
Tomo darbe persipina pagarba tradicijoms ir modernus požiūris į švietimą: jis kuria erdvę mokinių saviraiškai, stiprina istorinę atmintį ir kartu atveria horizontus pasaulinei patirčiai. Tai mokytojas, kuris Meilės Lukšienės idėjas paverčia gyva praktika šiandienos mokykloje, įrodydamas, kad demokratija, humanizmas ir pagarba žmogui turi būti ne teorija, o kasdienybė.
Fotografija D. Umbraso, LRT
