Nuotr. iš kairės: Elzė Vareikytė, Linas Tranas, Emilija Zakaitė ir Kristupas Šermokas

Vilniaus licėjaus auklėtinis Linas Tranas, grįžęs į Lietuvą po filosofijos studijų Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje, nuo šio rugsėjo dirba etikos mokytoju Raseinių Šaltinio progimnazijoje. Dabar Raseinių rajone keturi jaunieji mokytojai – „Renkuosi mokyti” programos dalyviai. Kad būtų linksmiau, jie kuriasi po vienu stogu išsinuomotame name Viduklės miestelyje.

Trys iš ketverto – Vilniaus licėjaus auklėtiniai. Dvidešimt trejų metų Kristupas Šermokas Vilniaus universitete (VU) studijavo biochemiją ir jau antrus metus Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje dėsto chemiją. Su Kristupu vienmetė Emilija Zakaitė VU baigė nanotechnologijų ir medžiagotyros studijas bei dalyko pedagogikos gretutinių studijų programą. Nuo šio rugsėjo ji Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoje veda chemijos bei gamtos ir žmogaus pamokas. Iš Klaipėdos kilusi 26 metų Elzė Vareikytė Vilniaus dailės akademijoje studijavo fotografiją ir medijos meną, dvejus metus mokė vaikus dailės Vilkijos gimnazijoje Kauno rajone, o nuo šio rudens yra Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos dailės mokytoja.

„Dveji metai mokykloje man parodė, jog dailės pamokos yra puiki galimybė ne tik lavinti mokinių piešimo įgūdžius, plėsti vaizduotę, bet ir ugdyti jų kritinį mąstymą, gebėjimus vertinti vizualųjį pasaulį, – dalijosi įspūdžiais su „Lietuvos žiniomis“ Elzė. – Manau, kad šiuolaikiniai vaikai yra fantastiški – imlūs, smalsūs, gudrūs ir labai laisvi. Su jais smagu tyrinėti pasaulį ir mokytis kartu. Kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad esu mokytoja.

Laukiami mokyklose

Lietuvoje didėja skirtumas tarp mokytojų ir mokinių kartų. Projektą „Renkuosi mokyti“ įgyvendinančio Mokyklų tobulinimo centro duomenimis, jau nuo 2018 metų mūsų šalyje ims trūkti mokytojų, nes talentingiausi jauni žmonės nenoriai renkasi pedagogo profesiją.

Jaunų žmonių į Lietuvos mokyklas pritraukianti programa „Renkuosi mokyti“ gyvuoja devynerius metus. Šiemet pradėtas naujas etapas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ Projekto tikslas – sutelkti Lietuvos mokyklas esminiams pokyčiams. Jiems reikia saugios ir pozityvios emocinės mokyklos aplinkos, naujo požiūrio į ugdymą ir įkvepiančių mokytojų. Planuojama, kad per trejus su puse projekto įgyvendinimo metų į jį įsitrauks 30 mokyklų ir 40 „Renkuosi mokyti“ jaunųjų mokytojų.

„Itin šiltai ir entuziastingai buvau sutiktas mokytojų kolektyvo Raseiniuose. Pasijutau tikrai laukiamas. Mokykloje tvyro draugiška, rūpestinga ir darbinga atmosfera, – sakė „Lietuvos žinioms“ 29 metų etikos mokytojas Linas. – Manau, kad švietėjiškas darbas labai prasmingas ir svarbus tiek žmogaus, tiek valstybės gyvenime. Norėjau prisidėti prie jo kaip pilietis. Kita vertus, pati programa „Renkuosi mokyti“ atrodė patraukli, nes suteikė ir mokymus, ir bendruomenę. Man, neturinčiam jokio pedagoginio išsilavinimo, nereikėjo pradėti nuo plyno lauko. Vasarą vieną mėnesį vyko intensyvūs mokymai. Taip pat gavome reikalingos literatūros ruoštis individualiai. Dar kas mėnesį dviem dienoms susitiksime Vilniuje ir gausime patarimų. Artimos atrodė ir vertybės, kuriomis grindžiamas projektas, – humanistinė švietimo samprata ir pagarbus požiūris į vaiką.“

Nuo kino iki filosofijos

Dar mokydamasis Vilniaus licėjuje Linas susidomėjo videomenu, lankė videomenininko Džiugo Katino vadovaujamą būrelį Justino Vienožinskio dailės mokykloje ir pats pradėjo kurti trumpo metražo filmus. Su klasės draugu Laimonu Žaku buvo sumanę ir Vilniaus licėjaus kino festivalį. Salę skirdavo kino teatras „Forum Cinemas“. Vienas pirmųjų Lino trumpametražių filmų „Nervų kamuoliukas“, sukurtas dvyliktoje klasėje, dalyvavo festivalyje Rygoje. Jau studijuojant sukurti sudėtingesni darbai pelnė ir apdovanojimų.

Pradžioje Linas studijavo Kūrybinių industrijų universitete Meidstone, Jungtinėje Karalystėje, tačiau po dvejų metų nusprendė pakeisti studijų kryptį – perėjo į filosofiją. Durhamo universitete Jungtinėje Karalystėje baigė bakalauro studijas, Kopenhagos universitete Danijoje – magistrantūrą. Magistro darbas buvo skirtas fenomenologės Gerdos Walther kolektyvinių emocijų (pavyzdžiui, dalytis džiaugsmu ir liūdesiu, džiaugtis ar liūdėti kartu) analizei. Filosofijos magistras labiausiai domisi socialine ontologija, kolektyviniu intencionalumu.

Neblogas išbandymas

Po aštuonerių metų užsienyje grįžęs į Lietuvą Linas su filosofija neatsisveikino. Tačiau vis dar ieško savo kelio. Raseinių Šaltinio progimnazijoje etikos mokytojas turi tik pusę krūvio, devynias savaitines pamokas. Mokykloje nedaug vaikų yra pasirinkę etiką. Siek tiek krūvio dar pridės būreliai. Laisvą laiką Linas tikisi skirti filosofijai – skaityti ir pats rašyti, tęsti tyrinėjimus.

„Kol kas ir nesiekiu viso krūvio, nes neturiu jokios darbo mokykloje patirties. Galbūt vėliau, kai pamatysiu, kad sugebu ir susitvarkau, – atvirai kalbėjo jaunasis mokytojas. – Nerimo šiek tiek yra. Mokytojo darbas tikrai nėra lengvas ir dalyką reikia išmanyti. O etika – dorinis ugdymas – labai svarbus ir platus dalykas. Būtina gerai suvokti žmonių dvasinį pasaulį, jei nori formuoti jauną žmogų ir jo vertybes. Tačiau ar taip priebėkšmiais sugebėsiu tvarkingai pristatyti šį dalyką, ugdyti vaikus ir padėti jiems augti?!“

Raseinių Šaltinio progimnazija – maža mokykla ir paralelinių klasių nėra. Linas dėstys etiką mokiniams nuo antros iki aštuntos klasės. Amžiaus diapazonas didelis, ir jaunasis mokytojas nerimauja, ar sugebės dirbti su paaugliais ir su mažiukais pradinukais. Tiek daug procesų – raidos, psichologijos, kognityvinių – vyksta per paauglystę. Antroko ir aštuntoko pasauliai visiškai skirtingi. Visus suprasti – neblogas išbandymas.

Pokyčiai Pionierių gatvėje

„Šiemet programa „Renkuosi mokyti“ išsiplėtė – buvo atrenkami ne tik mokytojai, bet ir mokyklos. Vyko griežta atranka, – pasakojo Linas. – Kiekviena mokykla, kurioje dirba „Renkuosi mokyti“ programos dalyvis, turi pokyčių komandą, sudarytą iš direktoriaus, pavaduotojų, mokytojų. Siekiama, kad į pokyčius įsitrauktų visa mokyklos bendruomenė. Keistųsi, pavyzdžiui, ne tik chemijos ar etikos pamokos. Keistųsi visa mokykla. Ir tie pokyčiai būtų tvarūs.“

Raseinių rajone dirbantys programos „Renkuosi mokyti“ jaunieji mokytojai dar Vilniuje sutarė kartu nuomotis būstą. Tačiau nebuvo lengva tokį rasti Raseiniuose. Galiausiai pasirinko Viduklę. Ten buvo parduodamas namas. Šeimininkas sutiko jį išnuomoti, kol atsiras pirkėjas. Dviem mokytojoms ir darbas čia pat, Viduklėje, kiti du važinės į Raseinius.

„Dar nedaug bendravome su vietos žmonėmis. Bet tie, kuriuos sutikome, – labai draugiški, rūpestingi, linksmi, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi Linas. – Tik Viduklėje nustebino Pionierių gatvė.“

Straipsnio autorė – Milda Kniežaitė, „Lietuvos žinios“, 2017 09 06