Viešvilės pagrindinėje mokykloje pirmuosius mokytojo specialybės žingsnius išbando matematikas Tomas Pėžaitis. Tomas, vienas iš jaunųjų entuziastų, baigęs Vilniaus universitetą, įgijęs „Finansų ir draudimo matematika“ specializaciją ir pagal programą ,,Renkuosi mokyti“ pasiryžęs tapti mokytoju.

Jau treji metai kai Lietuvoje įgyvendinama socialinė programa „Renkuosi mokyti“. Programos tikslas – įkvėpti mokyklose gerų pokyčių, įtraukiant į tai jaunus mokytojus. Kasmet programos organizatoriai ieško naujų entuziastų, baigusių aukštąsias mokyklas absolventų, jau dirbančių, bet neturinčių pedagoginio išsilavinimo, tačiau turinčių idėjų ir ryžto keisti aplinką, pasiryžusių įgyti naują specializaciją.
Tomas Pėžaitis, vienas iš jų, šiais metais apsisprendęs dalyvauti programoje „Renkuosi mokyti“. Patekti į šią programą, pasak Tomo, nėra lengva, reikia praeiti tris atrankos turus, po kurių ištariamas verdiktas.
Tomui jis buvo palankus ir vasaros pradžioje jis tapo „Renkuosi mokyti“ programos dalyviu.
„Vasarą Utenoje vyko programos stovykla, intensyvus darbas, psichologijos, pedagogikos paskaitos ir seminarai nuo ryto iki vakaro, pavargdavom, bet buvo įdomu“, – pasakoja Tomas.
Šešiolika jaunų žmonių, dalyvavusių programoje, tapo draugais.
 Ir šiandien jie bendrauja. Kartą per mėnesį Tomas važiuoja į Vilnių, kur susitinka su bendraminčiais, gilina pedagogikos žinias. Tokios kelionės pagal programą „Renkuosi mokyti“ truks dvejus metus.

Viešvilės mokykla pasirinkta po ilgų dvejonių

Šiemetinės programos dalyviai žinojo, jog jiems bus pasiūlyta dirbti nuo sostinės toliausiai nutolusiuose rajonuose, atokiausiuose Lietuvos miesteliuose. Tomui buvo pasiūlyta Viešvilė. „Iki tol nežinojau, nė kur randasi šis miestelis, –  prisimena jaunasis mokytojas, –  prie dvejonių prisidėjo dėstytojai bei aplinkiniai, įtikinėdami, jog Viešvilėje būsią labai sunku“.
Nuo galutinio apsisprendimo sulaikė ir darbas pagal specialybę Vilniuje, draugai. Nors gimęs ir augęs nedideliame Lietuvos mieste Kudirkos Naumiestyje, tačiau studijų metai sostinėje, draugai, aktyvus gyvenimas kėlė dvejonių, ar pritaps tokiame mažame miestelyje kaip Viešvilė.
Tačiau labiau už viską Tomą gąsdino monotonija, o toks monotoniškas darbas jam atrodė draudimo sistemoje, kurioje jis dirbo Vilniuje. Tad nežiūrint gąsdinimų, Tomas apsisprendė ir rugsėjo 1- ąją jau buvo Viešvilės pagrindinės mokyklos mokytojų tarpe.

Išbandymų metas

Jaunam mokytojui pirmieji darbo metai – didžiausias išbandymas. Tai ne tik adaptavimasis su aplinka, bet ir ieškojimai geriausio būdo, „rakto“ suvaldyti auditoriją. Juo labiau, jog jaunajam mokytojui skirtos matematikos pamokos penktose, šeštose, septintose, aštuntose klasėse. „Turiu idėjų, minčių, kaip naujausiais metodais vesti pamokas, tačiau jokie moderniausi metodai nepadės, jei nesuvaldysi dvidešimt šešių jaunų žmonių, nepritrauksi jų dėmesio“, – įsitikinęs T. Pėžaitis. Mokytojui stebint nemotyvuotus moksleivius, pasak jo, ir  rankos nusvyra, ir kartais nieko nesinori daryti, todėl pirmiausia jis mokosi suvaldyti klasę.
„Išbandau  įvairius būdus nuo pasyvaus  įvaizdžio iki griežto ar linksmo ir energingo”, –  dalijasi patirtimi Tomas. Ir jau šiandien mokytojas gali pasakyti, jog pasyvaus mokytojo įvaizdis visai netinka.
Darbą klasėje apsunkina menka mokinių motyvacija, kai vienuolika  klasėje dirba pagal bendrą programą, trys pagal adaptuotą, o dar trys pagal modifikuotą.
Ne paslaptis, pirmąją darbo savaitę Tomui vis kildavo klausimas: „Ką aš čia veikiu?“ Tačiau praėjus mėnesiui, nors išbandymų metas nesibaigė, mokytojo nuomone, situacija kai kuriose klasėse gerėja. „Teko dirbti su dešimtokais, jų mokymosi motyvacija visai kitokia, tad ir dirbti smagiau”, – prasitaria mokytojas.
„Palaiko ir padrąsina jaunąjį specialistą viešviliečių pedagogų kolektyvas, kartais  ir įsismarkavusius triukšmadarius sudrausmina“, – neslepia patirčių Tomas ir džiaugiasi kolektyvo draugiškumu ir palaikymu.

Jaunas mokytojas mokykloje

Žinant, jog tik apie 5 proc. jaunų specialistų, turinčių pedagoginį išsilavinimą, pasirenka mokytojo specialybę, sutikti jauną mokytoją mūsų mokyklose –  kone retenybė.
Darbas mokyklose –  tai išbandymas tiek jaunam mokytojui, tiek mokiniams. Moksleivius stebina ir džiugina  mokytojas, galintis sužaisti stalo teniso partiją ir ją laimėti, kartu sužaisti sporto salėje krepšinį ir nepramesti pro šalį. Tai vienas iš bendravimo raktų, kai neperžengiant ribos  įgyjamas autoritetas.
Dešimtokus džiugina, jog jų naujasis auklėtojas – Tomas, kūrybingas jaunas žmogus, kartu su auklėtiniais Mokytojo dienai kuriantis pasirodymą. Tad dešimtokai pastarosiomis savaitėmis repetuoja spektaklį iš mokyklos gyvenimo, o režisūra užsiima jų naujasis auklėtojas.

Loreta Cikaitė
"Mūsų laikas"